KATALIKAI.LT
 
 

Banytins kalbos kertel

  • Kun. Vaclovas Aliulis MIC. Tikjimo ipainimas: „tikti Diev“ ir „tikti Diev“?
  • Kun. Vaclovo Aliulio MIC laikas „Banyios inioms“: Banytins terminijos plotuose
  • Petro Kimbrio komentaras: Ar tinkamas pasakymas Romos popieius? (papildyta)
  • Gregorins, grigalins ar grigalikosios miios?
  • Kaip lietuvikai vadinama kunig dvima balta apykakl?
  • Ar pamaldumas ir maldingumas sinonimai?
  • Krikionio ar krikionies?
  • Kok linksn valdo netikti?
  • SVARBIOS NUORODOS REDAKTORIAMS

BANYTINS TERMINIJOS PLOTUOSE

vairi srii inijos ir praktikos darbininkai kartkartmis pasitikrina vartojam odi bei posaki tikslum ir taisyklingum. Dera ir mums, kunigams, irti, ar tiksliai vartojame prastus terminus bei posakius, ar ms kalbos kultra neatsilieka nuo bendro literatrins kalbos lygio.

Daug banytini ir ypa liturgini termin bei posaki buvo atidiai inagrinta su katalikais kalbininkais rengiant Apeigyn, Liturgin maldyn, Romos miiol ir Mii skaitinius. Kas tose knygose pateikta, viskas yra patikima. Nereikt atitinkam formuluoi keisti be rimto naujo apsvarstymo bei konsultacij su kalbininkais ir stilistais.

Kadaise ms seneliai puodavo Kristaus velykin grab, paskui ms tvai, versdami lenkik termin grób Paski, kuris reikia Viepaties kapas, j supainiojo su rusiku/baltarusiku grob, reikianiu karst, ir pradjo puoti velykin karst, nors inoma, kad Kristus buvo palaidotas susuptas drobules, be karsto, ir lotyn k. odis sepulchrum reikia kap, ne karst. Taigi vartotinas terminas velykinis Kristaus kapas.

Kitas sigaljs apsirikimas neapdairiai veriant i lenk kalbos: rachunek sumieniasins sskaita. Mat lenkikas odis rachunek turi kelias reikmes: skaiiavimas (pvz., diferencialinis/integralinis), sskaita, planai, viltys, perspektyvos, o lietuvikasis sskaita – tik atsiskaitomasis dokumentas. Versdami lotynikj termin examen conscientiae, turime sins apyskait, patikrinim (kaip Liturginiame maldyne), o pagal naujausi polink – sins patikr.

Turtume aikiai skirti paventinti kryi, roin, paveiksl, kaldaiius, Velyk valgius, but, vliav (neleidiama ventinti vliavos, kurioje nra religins simbolikos!) ir ventinti diakon, kunig, vyskup. ventinimas – tik asmenims, neataukiamas ir nepakartojamas.

Dogmin bei asketin lotynik termin praesentia danai randame be niekur nieko iverst buvimas, bet to per maa. Posakis „Dievo buvimas mane stiprina“ paprastai byloja apie paties Jo egzistavimo poveik. Praesentia – tai buvimas ia pat, akivaizda, artumas, artuma. Dievo artuma mane stiprina! Tai atmintina vertjams: ital k. presenza, pranc. présence, angl. presence, vok. Anwesenheit ir Gegenwart, lenk. obecno, rus. prisutstvije.

Nereikt keisti nusistovjusi taisykling termin: banyios didiosios durys, didioji nava, didysis altorius, ne centrins, centrin, centrinis. Oratio mentalisminties malda. Vienoje naujai ileistoje knygoje vartojamas terminas proto malda neteiktinas; jis pera saus racionalum, o ne apskritai dvasios, minties veikim.

Taip pat palaikytinos nusistovjusios biblini vard formos ir j tarimas: Mykolas, Rapolas, Gab-rie-lius, Da-nie-lius, ne Gab-ri-eli(u)s, Da-ni-eli(u)s. Gyvojoje kalboje neprigij bibliniai vardai vartotini pagal j klasikin form: E-ze-chi-elis, Sa-la-ti-elis.

Liturginiame maldyne ispausdinti giedamieji tekstai yra sutikrinti su muzikais, todl bt prasminga ir j nekaitalioti. Pavyzdiui,Vis Šventj litanijoje yra du atsakai. Vienas: libera nos, Domine – gelbk mus, Viepatie! Antras: te rogamus, audi nos – meldiam Tave, iklausyk mus! Lotynikai nepridta Domine, ir lietuvikai nereikia Viepatie. Rengiant Liturgin maldyn a.a. kunigas Petras Palis atkreip dmes, kad, pridjus Viepatie, darosi sunkiau giedoti ir klaidingai kiriuojama: iklausyk mus.

Kaip jau buvo kalbta ir rayta, iskyrus keturias Romos didisias bazilikas (basilicae maiores), visos kitos Lotyn apeig bazilikos yra maosios bazilikos (basilicae minores), taigi nra n maiausio reikalo prie Vilniaus, Kauno, Marijampols, emaii Kalvarijos ar Šiluvos bazilikos kyriai vis dar segti maoji. Beje, Romos Santa Maria Maggiore yra Didioji Šv. Marijos bazilika, o ne Didiosios Šv. Marijos bazilika. Mat italai populiarias banyias vadina tiesiog j titulinio ventojo vardu: Santa Maria in Trastevere (Utibrs Šv. Marijos bazilika), San Paolo fuori le Mura (Šv. Pauliaus bazilika u Miesto sien).

Sakramentinje katechezje turime suadtini parengim Santuokai. Jaunavediai jie bus susituok.

Inteligentui nesmagu, kai, atjs banyi kaldaii, randa skelbim: „Plotkels gaunamos ten ir ten“, kaip prie 80 met.

sidmtini du veiksmaodiai, su kuriais danai klaidingai derinami linksniai: atstovauti ir atitikti. Popieius emje atstovauja kam: Kristui. Seimo narys atstovauja kam: savo rinkjams. Popieiaus skelbiamas dorovs mokslas atitinka k: Evangelij. statymo projektas atitinka k: Konstitucij. Atsiminkime: Atitiko kirvis kot.

Skirkime dvi panaias formas: vedamas ir vedinas. Atsimename Rygiki Jono gramatikos pavyzd: „Moterik jo vaiku vedina“ (vesdamasi vaik u rankuts). Kai igirstame posak „darbuojasi graiausi nor vedinas“, suprantame, kad veikjas vedasi savo graiausius norus u rankuts ar u virvuts (beje, prie vedinas reikia nagininko). Tikriausiai laukiame, kad Banyios ar valstybs veikjas elgtsi graiausi nor vedamas.

Lotyn k. memoria, lenk k. pami reikia ir atsiminimo gali – atmint, ir minjim, atsiliepim apie k nors – atminim. Kadangi niekas neturime aminos nei ventos atsiminimo galios, tai nekalbkime apie vent ar amin atmint, bet apie vent, gra, garbing velionio atminim ir vento, graaus, garbingo ir t. t. atminimo velion, velion. Lietuviai turi grai mirusiojo paminjimo formul: amin atils. Kai kuriose vietose nal mirus vyr pagarbiai vadina: mano aminatilsis...

Su gerbiamaisiais vertjais noriau aptarti vien nauj reikin: kur anksiau Banyios moni kalbose ir ratuose bdavo mons, dabar nuolat girdime vyrus ir moteris. Tai kovingj feminisi nuopelnas. Mat ital k. uomo, pranc. homme, angl. man reikia ir mog, ir vyr (turbt ir daugiau kalb turi t pat). Todl itals, pranczs, angls ir t. t. auksi skriaudiamos, kad Šv. Tvas kalba „tik vyrams“. Todl ir atsirado uomini e donne, hommes et femmes, men and women. Atrodo, lietuvikai ausiai nuolat kartojami vyrai ir moterys labiau skiria abi lytis negu vienija. Ar ne iliau ir prasmingiau skambt mogus, mons? Kai popieius kalba vyrams ir moterims, kokia jaunimo reakcija? – „A, tai seniams“... Kreipimasis mones lygiai artimas suaugusiesiems ir jaunimui. Gal telieka vyrai ir moterys vien ten, kur kalbama apie atskirus vienos ir kitos lyties asmen udavinius ar savumus, o bendrum geriau nusakys mons, ar ne? Veriame juk ne atskirus odius, o posakius pagal j prasm. Pasvarstykime.

Neturime kito leidinio, kuriame bt galima banytins kalbos bei stiliaus klausimais diskutuoti. Galgi „Banyios iniose“ bent retkariais galt rastis Kalbos kertel? Nors nesvajojame k nors nustebinti sklandia literatrine kalba ir taisyklingu kiriavimu, taiau sudarkyta kalba kai kuriems skaitytojams ir klausytojams utemdo ir prasming turin.

Kun. Vaclovas ALIULIS MIC

AR TINKAMAS PASAKYMAS ROMOS POPIEIUS? (papildyta)

Bda V. P. Ar tinkamas pasakymas Romos popieius? [klausim kertel]//Gimtoji kalba. 1998. Nr. 12. P. 16.

Pasak kalbininko V. Bdos, lietuvi kalboje odis popieius vienareikmis – „pasaulins Romos Katalik Banyios galva“ (D treiasis leidimas), taigi nereikia jokio iskiriamojo payminio.

Dl io titulo labai pagrst samprotavim pateik Petras KIMBRYS. Jo teigimu, „reikalas tas, kad terminas popieius (ban. lot. papa (klasik. lot. pappas) < gr. papas – tvas), pasak Catholic Encyclopedia (1911, t. 12), ankstyvojoje Banyioje tiesiog reiks kunig, kaip Banyios vadovo titulas pradtas vartoti Rytuose, btent Aleksandrijos Banyioje: vienais duomenimis, pirmas istorijos altiniuose popieiumi tituluojamas ios Banyios vyskupas v. Heraklijus (231/232–246/247), kitais duomenimis – v. Aleksandras I (~313–326). Tuo tarpu, pasak tos paios Catholic Encyclopedia, pirmas Romos vyskupas, pavadintas popieiumi, buvs Siricijus (384–399). Nuo t laik iki ms dien titul yra ilaikiusi Ryt staiatiki (Bizantijos apeig) autokefalins Aleksandrijos Banyios, arba Aleksandrijos ir visos Afrikos (graik staiatiki) patriarchato, vadovas (Jo Palaimintyb Aleksandrijos ir visos Afrikos popieius ir patriarchas) ir Senovs Ryt staiatiki (kopt apeig) Kopt Staiatiki Banyios vadovas (Jo Šventenyb Aleksandrijos popieius ir Šv. Morkaus sosto patriarchas); pirmasis paprastai vadinamas Aleksandrijos popieiumi, antrasis – kopt popieiumi. Taigi ir ms, katalik, aukiausij vadov visai dera (bent neoficialiai, nes btent toks Katalik Banyioje ir yra is titulas) vadinti Romos popieiumi, Romos katalik popieiumi, Katalik Banyios popieiumi, arba tiesiog katalik popieiumi.

Ta paia proga dert priminti ir visus oficialius Katalik Banyios aukiausiojo vadovo titulus: Jo Šventenyb (lot. Sua Sanctitas) NN, Romos vyskupas (Almae Urbis episcopus), Jzaus Kristaus Vietininkas (Vicarius Iesu Christi, Iesu Christi Vicarius), Pirmojo apatalo pdinis (Successor Princeps apostolorum), arba Petro pdinis (Successor Petri), Visuotins, arba Katalik, Banyios Vyriausiasis Kunigas (Catholicae Ecclesiae Summus Pontifex), Vakar patriarchas (Occidentis patriarcha; nuo 2006 Benedikto XVI nebevartojamas), Italijos primas (Primas Italiae), Romos provincijos arkivyskupas metropolitas (Archiepiscopus Metropolita Provinciae Romanae), Vatikano miesto valstybs suverenas, arba Banyios valstybs valdovas (Rex Status Ecclesiae), Dievo tarn tarnas (Servus servorum Dei).

Neoficials titulai – Šventasis Tvas (Sanctus Pater) arba Šveniausiasis Tvas (Sanctissimus Pater)”.

P.s. Taigi neoficialiai galima popiei vadinti Romos popieiumi, bet imintingiau laikytis oficialij Katalik Banyios aukiausiojo vadovo titul.

Violeta MICEVIIT
„Banyios ini“ redaktor, violeta@lcn.lt

GREGORINS, GRIGALINS ar GRIGALIŠKOSIOS MIŠIOS?

Tai Miios u mirusiuosius, aukojamos itisas 30 dien, kasdien po vienerias. Šios Miios vadinamos vairiai: gregorins, grigolins, grigalins, kiek reiau grigalikosios. O kaip turt bti i tikrj?

Pirma, Mii pavadinimas atsirado nuo popieiaus Grigaliaus Didiojo (540–604 m.) laik. Todl neabejotinai sietinas su sulietuvintu graikikos kilms vardu Grigalius, kuris atsirado i sulotyninto graik. gregorius – „budrus“: graik. gregoré – „budti“. Taigi bdvardiai grigorins ar gregorins nevartotini.

Antra, kadangi lietuvi kalboje bdvardi su priesaga -inis,- i asmen pavadinimus ymini daiktavardi darytis nelinkstama, atkrinta ir pavadinimas grigalins.

Geriausiai tikt bdvardis su priesaga -ikosios – grigalikosios. Paprastai i asmen pavadinim padaryti bdvardiai su priesaga -ikas ymi ne „kaip kas”, o „kaip kieno”, pvz.: brolikas sutikimas, karaliki piets, kaimyniki santykiai, tvika globa.

Violeta MICEVIIT

KAIP LIETUVIŠKAI VADINAMA KUNIG DVIMA BALTA APYKAKL?

Balta dvasinink dvima apykakl netaisyklingai vadinama koloratka (koloratk). odis siejamas su lotyn k. collaris „kaklo“. Manoma, kad lietuvi kalb atjo i lenk, plg. koloratka „balta standi, upakaly susegama apykakll, neiojama dvasinink“. JAV ji vadinama white collar „balta apykakl“.

Silomi lietuviki pakaitai: pakaklìn, bálmena (báltmena), pakakl̃l (pakakláit).

Pasak S. Keinio, numetus odi koloratka, koloratk lenkik priesag, gautas odis koloratà ar kolorãt liks tik apdarkyta lenkyb, nes vadinamuoju tarptautiniu odiu vis tiek netiks laikyti. I bdos, nerandant kitos ieities, kolorãt galt bti vartojama kaip oficialus vardijimas.

Plaiau r. S. Keinys. Dl koloratkos // Gimtoji kalba, 1997, Nr. 5, p. 8–9.

Kun. teol. mgr., ban. t. lic. Valdas Kuulis baltos spalvos juost, kunig dvim ant kaklo specialiame apykakls tvare, silo vadinti kaklãjuoste. Tai i ties galt bti puikus lietuvikas „kolorãts“ atitikmuo.

 

AR PAMALDUMAS IR MALDINGUMAS SINONIMAI?

klausim mums atsako “Gimtosios kalbos” vyr. redaktor Rita Urnit.

Pamaldumas ir maldingumas yra labai artimos reikms odiai. I odyn apibrim atrodo, kad jie yra sinonimai, taiau vis dlto ne absoliutieji. Pamaldumas labiau tinka mogui, jo elgsenai ar konkreiai maldos praktikai apibdinti: pamaldumo praktika (novenos, litanijos), pamaldumas Šv. Jzaus Širdiai (naudininkas). Maldingumas tarsi aprpt ir ta pamald elges, ir dar bsen, nusiteikim ar pan. Nors iaip t odi reikmes grietai atskirti sunku. Aikiau tik dl linksnio: melstis kam, tai ir pamaldumas kam.

 

KRIKŠIONIO AR KRIKŠIONIES?

Keinys S. Dl miriojo linksniavimo // mogus ir odis [Vilniaus pedagoginis universitetas]. 1999. Nr.1. P. 14–17.

Anot S. Keinio, lietuvi k. pasitaiko ir daugiau miraus linksniavimo daiktavardi, pavyzdiui, kubilius (vns. linksniuojama pagal IV linksniuot, o dgs. kubiliai – pagal I linksniuot). Taigi kalbininko manymu, daiktavardio krikionis vns. galt bti vartojama su I linksniuots galnmis (krikionio, krikion, krikioniu…), o dgs. ilikti III linksniuots (krikionys, krikioni, krikionims…). Ir nereikt stengtis dirbtinai tok linksniavim suvienodinti.
*
Milinait R. Nevertas krikionio ar krikionies vardo? [Klausim kraitel] // Gimtoji kalba. 1998. Nr. 10. P. 17–18.

Pasak R. Milinaits, odio krikionis I linksniuots formos (vns.: krikionio, krikioniu, krikioni!, dgs.: krikioniai, krikioniams, krikionius, krikioniais, krikioniuose, krikioniai!) laikytinos ne kokiu dideliu bendrins kalbos norm lauymu, o gretutinmis (daniausiai nekamosios kalbos) formomis. Ratuose (ypa dalykinio stiliaus) pirmenyb teiktina III linksniuots formoms (vns.: krikionies, krikionimi, krikionie!, dgs.: krikionys, krikionims, krikionis, krikionimis, krikionyse, krikionys!).

Pastabos. Mano galva, priimtinesnis S. Keinio pateiktas variantas, juolab kad tradicikai sitvirtino io odio vns. K. krikionio ir dgs. V. krikionys formos.

Violeta MICEVIIT

 

KOK LINKSN VALDO NETIKTI?

Keinys S. Kok linksn valdo netikti? // Gimtoji kalba.1994. Nr. 6. P. 14–15.

S. Keinio teigimu, galinink alia teigiamojo veiksmaodio paprastai atitinka neiginio kilmininkas su neigiamu veiksmaodiu. Tad ir veiksmaodi tikti, netikti odi junginiams jokios iimties daryti nereikia. Kadangi sakoma myli Diev, tv, motin, bet nemyli Dievo, tvo, motinos, reikia sakyti ir tiki Diev, bet netiki Dievo. Vadinasi, pasakymas netiki Diev, netiki Krist laikytinas gramatikos klaida.

Beje, kanonikuose tekstuose io bendrins kalbos dsnio paisoma, pvz., Šventajame Rate raoma: Kas j tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas u tai, kad netiki viengimio Dievo Snaus. (Jn 3, 18)

Violeta MICEVIIT

SVARBIOS NUORODOS REDAKTORIAMS

Pasaulio vietovardi odynas (Mokslo ir enciklopedij leidybos centro www): http://www.melc.lt/vietovardziai

 

 
Atnaujinta 2015 05 22
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi